Straipsnio tikslas – pritaikyti socialines nelygybes ir politiniu procesu pokomunistineje Lietuvoje analizei Roberto Eriksono, Johno Goldthorpe’o ir Lucienne Portocarero (EGP) klasiu teorija, kuri tesia Maxo Weberio socialines strukturos analizes tradicija. Pirmame skirsnyje analizuojamos priežastys, kodel atkurus Lietuvos nepriklausomybe Lietuvos sociologai beveik visiškai apleido tyrimu bara, kuri sociologijos klasikai laike pagrindiniu, – visuomenes socialines strukturos analize. Aptariami dvieju tyrimu, skirtu pokomunistines Lietuvos socialines strukturos analizei (Rutos Brazienes disertacijos ir Arvydo Matulionio vadovaujamo autoriu kolektyvo parašytos monografijos) rezultatai, palyginama indukcine ir dedukcine socialines strukturos analizes metodologija, išryškinami dedukcines metodologijos privalumai. Antrame skirsnyje išdestoma EGP klasiu teorija, pateikiant ja kaip kurybiška klasikiniu Maxo Weberio socialines strukturos ideju tasa. Išryškinami Maxo Weberio ir Karlo Marxo klasiu sampratu skirtumai, o EGP klasiu teorija palyginama su jos pagrindinemis šiuolaikinemis alternatyvomis: neomarksistine Eriko Wrighto klasiu teorija, orientuota i išnaudojimo santykiu analize, ir amerikietiškaja socialines stratifikacijos analizes koncepcija, orientuota i individualaus socialinio ekonominio statuso (SES) matavimus. Treciame skirsnyje neoveberiškai analizuojama pokomunistines Lietuvos klasine struktura, pateikiant jos 11, 7, 5 ir 3 EGP klasiu modelius. Šiam tikslui panaudojami 2009 m. pabaigoje atliktos reprezentatyvios Europos socialinio tyrimo (EST) Lietuvos gyventoju apklausos duomenys. Remiantis diachroniniais ir sinchroniniais palyginimais bei istorine analize išryškinami šios strukturos bendrieji (lyginant su pana- šiomis i Lietuva šalimis) ir saviti nacionaliniai bruožai. Paskutiniajame skirsnyje modifikuotas 7 EGP klasiu modelis pritaikomas statistiškai nagrinejant veberiškai apibrežiama (kaip „gero gyvenimo šansu“ nelygaus pasiskirstymo) socialine nelygybe Lietuvoje, o taip pat bandant nustatyti (pasitelkiant statistine atitikties analize) klasines priklausomybes itaka politinems orientacijoms bei elgsenai.